daužyti

daužyti
daužýti, daũžo, daũžė tr. 1. K skaldyti, trupinti į gabalus: Daužau mūrus SD14. Vėjis langus daũžo J. Še riešutų, daužyk! Ėr. Jug ir šventiejai puodus daũžo Grg. Parėjęs girtas viską tik mėto, daũžo Vlkv. 2. trankyti: Vilnis krantą daužo sp. Daũžo kojas (nuo šalčio) Pc. Ką jie bedaužo šakas, paimk ir nuraškyk grūšias Pg. Rankas tai trina, tai daũžo, kad kiek apšiltų Bt. Juokiasi, rankas daũžo (pavykus parduoti, pirkti) Šts. Visi mylavos, barės, kumstes į stalą daužė Žem. | Galvelė skaudėjo, kosulys daužė Žem. | Tę nulėkę [lėktuvai] ims daužýt (bombarduoti) Gs. ^ Liežuvis kūną daužo NžR. | refl.: Daũžės gyvulėlis (sirgdamas), kol nusibaigė Jnšk. Tie rugeliai šįmet gerai nesidaũžo, nesiblaškia lyg sušvinkę Jnšk. Širdis ėmė taip pašėlusiai daužytis, kad, rodėsi, iš krūtinės iššoks J.Avyž. 3. mušti, pliekti: Užginta vyresniesiems daužyti kareivius V.Kudir. Vaikas be reikalo nėr ko daũžo Sdk. Nedaužýk su pagaliu gyvulio, a proto neturi! Mžš. Arklys nekantriai prunkščia ir uodega daužo pašonius I.Simon. ^ Nors per galvą daužyk, niekaip nepamenu Ut. | refl.: Ot žmonės – pasigeria ir daužos su pagaliais Dgl. Vaikai, ko jūs daũžotės! Gs. 4. Gs, Jrb skirstyti iš pradalgių (šieną): Šiemet labai plonos pradalgės, nereik nė daužyti Krš. Reikėjo pradalgius daužýt, šieną grėbt ir vartyt Lnkv. Jau beveik reikia eit šienas daužýt Al. 5. refl. SD15, Grd, Vl bastytis, klajoti, trankytis: Ans labai mėgsta daužýties pašaliais Skd. Nė dienos nepabūna namie, daũžosi po žmonis kaip apsėstas Jnš. Žiema prieina, vėl daužýkis po mišką Pšl. Aš daužiaus po platųjį pasaulį rš. Neperleiskig man daužytis ant žemės DK160. Šitai iš tiesos didis kryžius bei vargai yra ... kožna diena pro svetimas žmones daužytisi BPII198. ║ refl. valkiotis: Per anksti pradėjo daužýtis su pusberniais Jnš. 6. refl. siausti, išdykauti: Judu nesidaužýkita tei, būkita ramūs Skr. Daužos kap pasiutę Knv. | Vaikai daũžėsi ant ledo (išdykaudami čiaužė) Vlkv. 7. refl. blaškytis: Daužos lyg velnio užsėstas LTR. Kanarėlė daužosi narvely rš. 8. refl. lakstytis, burkštis: Kumelė daũžos, avis burkščias, kiaulė krekias Skp. Šį rudenį avys anksti pradėjo daužýtis Jnš.
◊ kalbomìs (žõdžiais) daužýti apkalbėti: Kaip vėjas pučia, medžių šakas laužo, taipo mudu jaunu svietas kalboms daužo KlpD60. Nustos ir svietelis mumi žodžiais daužęs LTR(Pkn).
nùgarą daužýti su kulnimìs greitai bėgti, skubėti: Bėgo, su kulnim̃s nùgarą daũžė Tl.
rankàs daužýti stebėtis: Ir rankàs daužáu – nebėr avino Als.
\ daužyti; apdaužyti; atidaužyti; įdaužyti; išdaužyti; nudaužyti; padaužyti; parsidaužyti; pradaužyti; pridaužyti; sudaužyti; uždaužyti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем написать курсовую

Look at other dictionaries:

  • daužyti — daužýti vksm …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • daužymas — daũžymas sm. (1) K daũžymasis (1), daũžymos ind. → daužyti: 1. Nustatytas suolas puodynių, tai bus daũžymo [, kai pareis vyras girtas] Kp. 2. Pasigirdo daužymas kojų į žemę, nukratant sniegą LzP. Barniai dažnai durų daužymu baigiasi rš. 3.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • bakasiukas — bakasiùkas (nlt.) sm. (2) trumpas, vienu storesniu galu pagalys linų galvenoms daužyti: Eisim linų daužyti, ale kad bakasiùkų nėra Pc …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • brinkčioti — brìnkčioti, ioja, iojo 1. intr. daužyti: Brìnkčioti į kuprą J. 2. intr. trinkčioti: Brìnkčio[ja] adatos buožė [mezgamos mašinos], pakol adata nauja, pakol jos ta buožė apsidaužo Jrb. | prk.: Sparnai šarančių keturi brinkčio[ja] S.Dauk. 3. intr …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • krušti — 1 krùšti, a ( ia, kruñša), o ( ė) 1. tr. R182, MŽ242, N, K, NdŽ, Ak, Ukm grūsti piestoje grūdus, kad nukristų luobos: Krušia miežius, bus kruopų Ldk. Krùškite krušinį, grucę, grūdus malti putrai J. Nekruštų miežių prastos kruopos Užp. Kviečiai …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • kulti — kùlti, ia, kūlė K; SD153, R 1. tr., intr. šalinti grūdus iš varpų: Kūlikai rugius kùlia Dkš. Pas mumi kùlt ateidavo Brš. Nėra kas kulia (nėra žmogaus kulti) J.Jabl(Jnšk). Nei kulsi, nei malsi, nei duonos kepsi J.Jabl. Ji laikė apglėbusi grabą …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • mušinėti — mušinėti, ėja, ėjo J iter. dem. mušti. 1. K po truputį dažnai mušti, suduoti: Kam tu jį vis mušinėji, gal kad mažesnis? Ds. Motinos puolė pas pardėtinę, kam leidžia vaikus mušinėti Žem. Kartais jūs, ant kitų supykusios, giežiate apmaudą ant vaikų …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • mušti — mùšti, a, ė ( o) 1. tr. R, K, DP104 teikti skausmą smūgiais: Mušu veidan SD271. Per ausį mušti N. Su šporais į paslėpsnas muša Ėr. Mušei žirgelį vis per galvelę KrvD180. Už tokį darbą tu esi muštinas Skd. Man regis, kad tokio mùštienai nereikia …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • paisyti — 2 paisyti, paĩso, paĩsė N, K, paĩsyti, ija ( yja K, Jrb), ijo Stl, Up; N 1. tr. Lex41, R8, K daužyti spragilais ar pakartotinai perleisti per mašiną iškultus miežius, kad nubyrėtų akuotai; kulti linų, kanapių, dobilų galvutes, kad atsiskirtų… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • skalambyti — skalam̃byti, ija ( yja), ijo ( yjo) šnek. 1. tr., intr. DŽ, Vv daužyti, kad skambėtų: Ką jis ten taip skalam̃byja? Jrb. ║ intr. NdŽ skambinti: Nė neužtrauk tą laikrodį – ką jis čia be reikalo skalam̃bija Gs. 2. tr. NdŽ mušti, daužyti: Šonus jam… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”